Turinys

Įvadas

Tai yra duomenų vizualizavimo modulio projektinio darbo aprašas, rašytas Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto antrojo kurso studentų Roko Karpavičiaus, Aistės Valaitytės, Nojaus Veikučio bei Viktorijos Suboč. Šiame darbe yra pateikta keletas klasikinio tipo bei interaktyvių grafikų, kuriuose analizuojami vasaros bei žiemos olimpinių žaidynių duomenys.

Tikslas

Turint keletą skirtingų duomenų rinkinių apie olimpines žaidynes, išanalizuoti juos ir pažvelgti į įvairias tendencijas bei statistikas.

Uždaviniai

  1. Išnagrinėti XX a. olimpinių žaidynių duomenis.
  2. Išnagrinėti XXI a. olimpinių žaidynių duomenis.
  3. Apžvelgti olimpinių žaidynių rengimo išlaidas.
  4. Pažvelgti į 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių statistikas.
  5. Pateikti išvadas.

Tiriamojo darbo pagrindinė dalis

Pasirinkti duomenys

Duomenys buvo surinkti iš keletos skirtingų šaltinių tokių kaip www.kaggle.com ir www.visualcapitalist.com. Tikslas buvo surinkti kaip įmanoma skirtingesnių duomenų tam, jog būtų galima padaryti tiriamąjį darbą bei pažvelgti į nagrinėjamą dalyką kiek plačiau.

XX a. vasaros olimpinių žaidynių analizė

Pasaulio šalių iškovoti medaliai

dtt1%>%
  filter(!str_detect(Country,',')) %>%
  group_by(Country) %>%
  count() %>%
  arrange(desc(n)) %>%
  head(20) %>%
  ggplot() + geom_col(aes(y = reorder(Country,n), x = n)) +
  geom_label(aes(y = reorder(Country,n), x = n, label = n)) +
  labs(title = 'Pasaulio šalių iškovotas medalių kiekis', y = 'Šalis', x = 'Medalių sk.', 
       subtitle = "1900 - 1996 m. vasaros olimpiados") +
  theme_minimal()

Šioje stulpeninėje diagramoje turime 20 šalių ir kiekvienos šalies iškovotą medalių skaičių. Buvo analizuojami duomenys iš XX amžiuje vykusių vasaros olimpinių žaidynių. Taigi, pirmoje vietoje turime JAV, su iškovotais 3488 medaliais, toliau eina Sovietų Sąjunga su 2049, atsiliekanti net per 1459 medalius nuo JAV. Trečioje vietoje Jungtinės karalystės su 1398 medaliais, ketvirtoje - Prancūzija, su 1108 medalių ir penktoje vietoje Italija su 1019 iškovotų medalių. Toliau kitos šalys nepasiekė 1000 iškovotų medalių.

Daugiausiai medalių pelnę atletai

dtt1%>%
  group_by(Athlete) %>%
  count() %>%
  arrange(desc(n)) %>%
  head(20) %>%
  ggplot() + geom_col(aes(y = reorder(Athlete,n), x = n)) +
  geom_label(aes(y = reorder(Athlete,n), x = n, label = n)) +
  labs(title = 'Daugiausiai medalių iškovoję olimpiniai atletai', y = 'Atletas', x = 'Medalių sk.',
       subtitle = "1900 - 1996 m. vasaros olimpiados") +
  theme_minimal()

Toliau seka dar viena stulpelinė diagrama, kurioje pavaizduota TOP20 sportininkų pagal iškovotų medalių skaičių. Pirmoje vietoje Larisa su 18 medalių, antroje Nikolay su 15, trečioje, ketvirtoje ir penktoje vietoje Boris, Takashi ir Edoardo pasidalinę lygiai po 13 medalių. 6 ir 7 vieta turi po 12 medalių, nuo 8 iki 12 - po 11 medalių, nuo 13 iki 19 po 10 ir paskutinė - 20 vieta turi 9 medalius.

Sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse tendencijos

dtt1%>%
  group_by(Gender, Year) %>%
  count() %>%
  ggplot() + geom_line(aes(x = Year, y = n, group = Gender, color = Gender), size = 2) +
  scale_x_continuous(breaks = seq(1900, 1996, by = 24)) +
  labs(title = 'Atletų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse pagal lytį',
       color = "Lytis", y = 'Kiekis', x = 'Metai', subtitle = "1900 - 1996 m. vasaros olimpiados")+
  scale_color_manual(values = c("#D16103", "#4E84C4"),
                     labels = c("Vyras", "Moteris"))+
  theme_minimal()

Turime linijinį grafiką rodantį olimpinių žaidynių atletų dalyvavimą kiekvienais metais pagal lytį. Iš grafiko galime pastebėti, jog aiškiai matosi vyrų dominavimas nuo 1900 iki maždaug 1920 metų. Tuomet galime matyti, kad įvyko didelis lūžis ir drastiškai pasikeitė vyrų dalyvavimas sporte. Taip pat pastebime tendenciją, jog moterų kreivė visados turėjo augimo tendenciją, na, o vyrų tuo tarpu, buvo sąlyginai nepastovi. Vyrų kreivėje matome didelį kritimą apie 1920-uosius metus, o vėliau ji kiek atsitiesė, tačiau buvusio “aukščio” nebepasiekė.

XXI a. vasaros bei žiemos olimpinių žaidynių analizė

Pasaulio šalių iškovoti medaliai

graph <- highchart() %>%
  hc_add_series_map(
    worldgeojson, duom2, value = "count", joinBy = c('name','region'),
    name = "Medalių kiekis"
  )  %>% 
  hc_colorAxis(minColor = "lightblue", maxColor = "darkblue") %>% 
  hc_title(text = "Vasaros olimpinės žaidynės") %>% 
  hc_subtitle(text = "Bendras iškovotų bronzos, sidabro bei aukso medalių kiekis 2000 - 2016 m.")%>%
  hc_add_theme(hc_theme_tufte2())

graph

Toliau seka pasaulio šalių žemėlapis, kuriame yra pavaizduotas bendras iškovotų bronzos, sidabro bei aukso medalių kiekis vasaros olimpinėse žaidynėsė. Duomenys buvo paimti iš penkių olimpinių žaidynių, t.y. Sidnėjaus, vykusių 2000 m., Atėnų, vykusių 2004 m., toliau seka Pekino žaidynės, vykusios 2008 m., Londono - 2012 m. bei Rio de Žaneiro - 2016 m. Žemėlapyje spalvų ryškumas atitinka medalių kiekį: kuo spalva yra tamsesnė, tuo daugiau ta šalis turi medalių ir atvirkščiai.

Pakalbėkime apie TOP5 šalių pagal laimėtų medalių skaičių. Taigi, pirmoje vietoje kaip visados turime JAV su kiek daugiau nei 1.3 tūkst. medalių, antroje vietoje yra Rusija su beveik 800 medalių, trečioje vietoje puikuojasi Australija su beveik 700 medalių, ketvirtoje vietoje turime Vokietiją su kiek daugiau nei 600 medalių, na ir galiausiai penktoje vietoje - Kinija, su beveik 600 medalių. Kalbant apie Baltijos šalis, Lietuva puikuojasi su 37 medaliais, Latvija - 13 ir Estija - 15 medalių. Taigi, lietuviai ženkliai pirmavo šioje statistikoje tarp savo artimų kaimynų.

Kalbant apie žemėlapio interaktyvumą, su pelyte galime vedžioti ant bet kokios šalies. Užvedus pelytę, atsiranda nedidelis informacinis langelis, kuriame parašytas šalies pavadinimas bei jai priklausantis medalių kiekis. Taip pat, apačioje esanti skalė parodo kurioje jos vietoje esate, kai yra užvedama ant kokios nors šalies.

Pasaulio šalys pagal atletų skaičių

ggplot(dt2, aes(x = number_of_athletes, y = Team, fill = Team)) + geom_col() + 
  scale_fill_viridis(discrete = TRUE, option = "H") + 
  theme(legend.position="none") + ggtitle("TOP15 šalių pagal atletų skaičių", 
                                          subtitle = "2000 - 2016 m. vasaros olimpiados žaidynės") + 
  labs(x = "Skaičius, tūkst.", y = "Šalis") +
  theme(plot.title = element_text(size = 14, face = "bold"),
        axis.text.x = element_text(size = 13),
        axis.text.y = element_text(size = 13),
        axis.title = element_text(size = 14))

Šioje stulpelinėje diagramoje galime matyti TOP15 šalių pagal atletų skaičių, 2000 - 2016 m. Įdomu tai, jog čia taip pat išliko tos pačios penkios šalys kaip ir praeitame grafike. Taigi, pirmoje vietoje turime JAV su maždaug 3.5 tūkst. atletų, antroje vietoje yra Australija (nebe Rusija) su beveik 3 tūkst. sportininkų, trečioje vietoje turime Rusiją su kiek daugiau nei 2.7 tūkst., ketvirtoje puikuojasi Vokietija su 2.7 tūkst. ir galiausiai turime Kiniją su 2.5 tūkst. olimpinių atletų.

Kalbant apie Baltijos šalių situaciją, Lietuva vis dar pirmauja ir šioje charakteristikoje. Per šias penkias vasaros olimpines žaidynes ji buvo išsiuntus 377 atletus, Latvija - 241 ir Estija - 224. Matome, jog tiek lyginant medalių skaičių tiek pačių atletų skaičių - Lietuva ženkliai pirmauja.

Medalių laimėjimo olimpinėse žaidynėse tendencijos

ggplot(gender, aes(x = Year, y = total, colour = Sex, group = Sex)) +
  geom_line(size = 1.5) +
  geom_dl(aes(label = Sex), method = list(dl.trans(x = x + .2), "last.points")) +
  scale_x_continuous(breaks = seq(2000, 2016, by = 4)) +
  xlab("Metai") + ylab("Medalių kiekis, tūkst.") +
  theme(axis.line = element_line(color = "orange", size = 1)) + theme(
    panel.background = element_rect(fill = "#FAFAFA",
                                    size = 2, linetype = "solid"),
    panel.grid.major = element_line(size = 1, linetype = 'solid',
                                    colour = "white"), 
    panel.grid.minor = element_line(size = 1, linetype = 'solid',
                                    colour = "white")
  )+
  theme(legend.position = "none",
        axis.text = element_text(size = 8, face = "bold"),
        plot.title = element_text(size = 12, face = "bold")) + 
  ggtitle("Vyrų ir moterų laimėtų medalių kiekis", subtitle = "Vasaros olimpiados žaidynės, 2000 - 2016 m.")

Linijinė diagramoje yra pavaizduotas vyrų ir moterų laimėtų medalių kiekis. Žydra spalva pažymėtoje kreivėje turime informaciją apie vyrus, na, o rožinės spalvos kreivė rodo informaciją apie moteris. Iš karto pastebime įdomią tendenciją: vyrų kreivė nuo 2000-ųjų metų yra linkusi mažėti, kai tuo tarpu moterų kreivė rodo augimo tendenciją.

Toliau galime pastebėti, jog vyrų iškovotų medalių skaičius visais metais viršijo moterų. Atotrūkis buvo tiek sąlyginai didelis (pvz. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse 2000 m. beveik 3 tūkst. medalių) ir ganėtinai mažas (pvz. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse 2016 m. apie 1.2 tūkst. medalių). Nors atotrūkis visados buvo, tačiau iš kreivių matome, jog pas moteris visados buvo augimo tendencija. Iš to peršasi išvada, jog moterys yra kiek atkaklesnės sportininkės, kurios bendroje įskaitoje vis gerina savo rezultatus.

Populiariausios sporto šakos I/II

vasara <- populiariausios_vasaros %>%
  ggplot()+
  geom_col(aes(y= reorder(Sport, Sportininkai),fill = Sport, x = Sportininkai))+
  theme_bw()+
  theme(legend.position = "none")+
  scale_fill_brewer(palette = "Paired")+
  labs(title = 'Populiariausios sporto šakos vasaros olimpinėse žaidynėse',
       subtitle = '2000 - 2016 m.',
       x = 'Sportininkų skaičius',
       y = "")

ggplotly(vasara,tooltip="x")

Šioje stulpelinėje diagramoje pavaizduotos populiariausių sporto šakų dešimtukas vasaros olimpinėse žaidynėse 2000 – 2016 m. Per pastaruosius 16 metų buvo surengtos penkios vasaros olimpinės žaidynės. Remiantis šiais duomenimis nustatėme, kurių sporto šakų atstovų yra daugiausia. Šio grafiko x ašyje yra nurodytas dalyvavusiųjų sportininkų skaičius, o y ašyje - sporto šaka. Kadangi duomenys yra išrikiuoti mažėjimo tvarka, nesunku pastebėti, kad lengvosios atletikos atstovų yra daugiausia, net 11 673. Greičiausiai taip yra todėl, nes ši sporto šaka yra labai plati, ją sudaro daug skirtingų rungčių. Pvz. šuolis į aukšti, įvairios distancijos maratonai, rutulio stūmimas, disko, ieties ar kūjo metimas ir t.t.

Antras pagal populiarumą yra plaukimas. Šią sporto šaką per pastarąsias 5 olimpines žaidynes atstovavo 8 214 sportininkų. Trečiojoje vietoje yra gimnastika. Kitose penkiose sporto šakose dalyvaujančių sportininkų skaičius yra panašus. Grafiko apačioje matome kovinio sporto rūšį dziudo. Šią sporto šaką atstovaujančių sportininkų yra ženkliai mažiau, bet taip yra todėl, nes tai yra tik kovos menų rūšis.

Populiariausios sporto šakos II/II

ziema <- populiariausios_ziemos %>%
  ggplot()+
  geom_col(aes(y = reorder(Sport, Sportininkai),fill = Sport, x = Sportininkai))+
  theme_bw()+
  theme(legend.position = "none")+
  scale_fill_brewer(palette = "Paired")+
  labs(title = 'Populiariausios sporto šakos žiemos olimpinėse žaidynėse',
       subtitle = '2000 - 2016 m.',
       x = 'Sportininkų sk.',
       y = "")

ggplotly(ziema, tooltip = "x")

Šiame grafike, panašiai kaip ir praeitame, nusprendėme panagrinėti žiemos olimpinių žaidynių populiariausias sporto šakas 2000 – 2016 m. Per šį laikotarpį buvo surengtos keturios olimpinės žaidynės. Remiantis šiais duomenimis nustatėme, kad daugiausia sportininkų varžosi lygumų slidinėjime. Antroje pagal populiarumą vietoje yra biatlonas, šią sporto šaką atstovauja 2 631 sportininkas. Na ir trečioje vietoje yra kalnų slidinėjimas.

Nagrinėjant šį grafiką pastebime, kad visos trys populiariausios sporto šakos priklauso slidžių sportui. Ketvirtoje vietoje yra ledo ritulys, o penktoje, šeštoje ir dešimtoje čiuožimo sporto šakos. Taip pat šiame dešimtuke matome snieglenčių sportą bei bobslėjų.

Lyginant vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių populiariausias sporto šakas, pastebime, kad vasaros metu sporto šakos yra įvairesnės bei jose dalyvauja daugiau sportininkų. Žiemos olimpinės žaidynės labiau yra orientuotos į čiuožimo bei slidžių sportą.

Amžiaus pasiskirstymas

dtae %>% ggplot(aes(x = Year, y = Age, fill = Season,                         
                     group = interaction(Season, Year))) + geom_boxplot() +      
  ggtitle("Amžiaus pasiskirstymas olimpinėse žaidynėse", 
          subtitle = "Vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės, 2000 - 2016 m.") +
  xlab("Metai") + ylab("Amžius")+ labs(fill = "Sezonas") +
  scale_fill_manual(values=c("#43ebff", "#4391ff")) +
  scale_x_continuous(breaks=seq(2000, 2016, by = 2)) +
  scale_y_continuous(breaks=seq(0, 70, by = 10))

Šio grafiko tikslas yra palyginti kiekvienų olimpinių žaidynių nuo 2000-ųjų iki 2016-ųjų metų atletų amžiaus sklaidą. Ašyse nurodyti metai ir sportininkų amžius, spalvomis yra išskirti vasaros bei žiemos sezonai. Pastebime, kad kiekvienų metų sklaida yra panaši ir amžiaus mediana yra maždaug 25-eri metai.

Tiesa, panašu, kad kiekvienų vasaros olimpinių žaidynių amžiaus pasiskirstymas yra kiek didesnis nei žiemos, pagrinde dėl to, kad matome pavienes didesnes reikšmes, taigi vasaros žaidynėse dalyvauja ir vyresni sportininkai, o vyriausias buvo užfiksuotas būtent 2012-aisiais metais, kuriam tuo metu buvo net 71-eri metai, dėl jauniausio dalyvio sunku pasakyti, nes nematome tokių išskirčių, bet panašu, kad vasaros olimpinėse žaidynėse yra jaunesnių dalyvių lyginant su žiemos. Bendrai bėgant metams nematome amžiaus augimo ar kritimo tendencijos, sklaida išlieka panaši.

Išlaidos

ggplot(datc, aes(x = Metai, y = Kaina, fill = Sezonas))+                             
  geom_bar(stat = "identity", color = "black") +                                 
  scale_fill_manual(values=c("#43ebff", "#4391ff")) +
  xlab("Metai") + ylab("Kaina (mlrd. USD)")+
  ggtitle("Olimpinių žaidynių rengimo išlaidos", 
          subtitle = "Vasaros bei žiemos olimpinės žaidynės, 2000 - 2020 m.") +
  scale_x_continuous(breaks=seq(2000, 2020, by = 2)) +
  scale_y_continuous(breaks=seq(0, 60, by = 10))+
  geom_text(aes(label = Kaina), color = "black", vjust = -0.2, size = 4.5)

Toliau nusprendėme panagrinėti, kiek apskirtai kainuoja surengti olimpines žaidynes, ir šiam palyginimui tinka stulpelinė diagrama. Matome ašyse nurodytus metus ir kainą milijardais dolerių, taip pat yra išskirtos dvi spalvos atspindinčios olimpinių žaidynių tipus, tai yra vasaros ir žiemos. Taigi lyginant būtent sezonus panašu, kad vasaros žaidynės kainavo daugiau nei žiemos, tiesa labai ryškiai išsiskiria 2014-ųjų metų olimpinės, vykusios Sočyje, kurios ir buvo pačios brangiausios.

Tiesa, antroje vietoje pagal išleistas sumas yra jau vasaros 2008-ųjų metų žaidynės Kinijoje. Jei atkreipsime dėmesį į pigiausias žaidynes, tai jos kainavo maždaug 20 kartų pigiau nei prieš tai minėtos dvi brangiausios, t.y. tik 2.9 milijardus dolerių. Neskaitant dviejų išskirčių, būtų panašu, kad bėgant metams rengėjai yra linkę išleisti vis daugiau pinigų, tačiau nuoseklaus ir aiškaus kainos padidėjimo nepastebime. Taigi panašu, kad viskas priklauso nuo pačio miesto norų, infrastuktūrų, turimų sporto įrenginių ir galimybių.

Tokijo 2020 (2021) m. olimpinės žaidynės

Pasaulio šalių atletų skaičius bei dominuojančios sporto šakos

plot_ly(salys, x = ~Atletu_sk, y = ~Disciplinu_sk,                             
        type = "scatter", mode = "markers",                                   
        marker = list(size = 10, color = "#a16dfc",                              
                      line = list(color = "#6a40b3", width = 2)),
        hoverinfo = "text",                                                  
        text = ~paste("</br> Šalis (EN): ", NOC,
                      "</br> Atletų sk.: ", Atletu_sk,
                      "</br> Sporto šakų sk.: ", Disciplinu_sk)) %>%
  layout(title="Atletų ir sporto šakų skaičius šalyse (Tokijas 2020(2021) m.)",
         xaxis = list(title = 'Atletų sk.'), 
         yaxis = list(title = 'Sporto šakų sk.'))

Įdomus aspektas yra atletų ir sporto šakų skaičiaus pasiskirstymas šalyse, kuriam buvo pasirinkta padaryti interaktyvią sklaidos diagramą. Žinoma, matome, kad yra teigiamas ryšys, nes kuo daugiau šalis turi atletų, tuo daugiau turi galimybių dalyvauti skirtingose sporto šakose ir jokių stebinančių išskirčių, tarkim, kad kažkuri šalis specializuotųsi būtent į vieną ar kelias sporto šakas turėdama ženkliai daug sportininkų, nėra.

Kadangi šis grafikas yra interaktyvus, mes taip pat galime sužinoti tikslias šalis. Matome dvi didžiausias reikšmes, kurios priklauso Japonijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Kiekviena turi apie 600-us atletų ir dalyvauja maždaug 45-iose sporto šakose. Toks Japonijos aktyvumas galėtų stebinti, tačiau tai dalinai galėtų būti dėl to, kad šios olimpinės žaidynės vyksta būtent Tokijuje, nors matome, kad trečia šalis pagal atletų skaičių yra Australija. Priartinus šalis turinčias mažiausiai atletų ir disciplinų pastebime Tanzaniją, turėjusią vos 2 sportininkus dalyvavusius vienoje sporto šakoje.

Taigi šalys rengia įvairių sričių sportininkus ir 2020-ųjų metų olimpinėse žaidynėse daugiausiai atletų buvo paruošusios Jungtinės Amerikos Valstijos, o mažiausiai Tanzanija, kuri kartu su Liberija turėjo ir mažiausią skirtingų disciplinų skaičių, kur Olimpinių žaidynių šeimininkė galėjo pasigirti parengusi daugiausiai skirtingų sporto šakų atletų.

TOP5 pasaulio šalys pagal medalių skaičių

ggplot(nugaletojai_2020, aes(x = reorder(Šalis, +bendras), y = bendras, fill = Medaliai))+
  geom_bar(stat = "identity", position = "dodge")+
  theme_bw()+
  geom_text(aes(label = bendras), position = position_dodge(width = 0.9), vjust = -0.25)+
  scale_fill_manual(labels = c("Auksas" = "Auksas", 
                               "Sidabras" = "Sidabras", 
                               "Bronza" = "Bronza"),
                    values = c("Auksas" = "#D6AF36", 
                               "Sidabras" = "#A7A7AD", 
                               "Bronza" = "#824A02"))+
  labs(title = 'Daugiausia medalių pelniusių šalių penketukas',
       subtitle = 'Tokijo olimpinės žaidynės 2020 m.',
       x = 'Šalis',
       y = 'Medalių sk.')

Nagrinėjant paskutiniąsias vykusias vasaros olimpines žaidynes, kurios buvo surengtos Tokijuje 2020 metais, nustatėme, kurios šalys tapo lyderėmis ir pelnė didžiausią medalių skaičių. Šioje stulpelinėje diagramoje x ašyje yra nurodytas šalies pavadinimas, o y ašyje pelnytų medalių skaičius. Legendoje nurodytos trys medalių rūšys su atitinkamai parinktomis spalvomis. Kad būtų patogiau analizuoti duomenis, šis lyderiaujančių šalių penketukas yra išrikiuotas didėjimo tvarka pagal bendrą iškovotų medalių skaičių.

Įdomus pastebėjimas, kad, nors Japonijos sportininkai pagal bendrą medalių skaičių yra penkti, matome, kad šios šalies atstovai iškovojo net 27 auksinius medalius, o ketvirtoje ir trečioje vietoje esanti Jungtinė Karalystė ir Rusija iškovojo 22 ir 20 auksinių medalių. Nagrinėjant Jungtinės Karalystės pergales matome, kad šios šalies sportininkai pelnė beveik vienodą skaičių visų trijų rūšių medalių. Rusijos atstovai daugiausia iškovojo antros vietos medalius. Kinijos sportininkai pelnė net 38 auksinius medalius, o tai yra tik vienu aukso medaliu mažiau nei JAV. Vienareikšme lydere Tokijo olimpinėse žaidynėse tapo JAV. Šios šalies atstovai iškovojo net 113 medalių.

Išvados

Galiausiai priėjome prie svarbiausios tiriamojo darbo dalies - išvadų. Šiame darbe buvo apžvelgta olimpinių žaidynių istorija, kurios ištakos sieka XIX a. Pirmiausia buvo nagrinėjama XX a. istorija, t.y. olimpinės žaidynės nuo 1900 iki 1996 m. Buvo analizuojamas pasaulio šalių iškovotų medalių skaičius. Pirmoje vietoje kaip nebūtų keista puikavosi JAV, toliau sekė Sovietų Sąjunga bei trečioje vietoje turėjome Jungtinę Karalystę.

Kita įdomi statistika buvo TOP20 olimpinių atletų pagal bendrą iškovotų medalių skaičių. Pirmoje vietoje turėjome Larisa Latynina, Sovietų Sąjungos gimnastę su 18 medalių, antroje vietoje - Nikolay Andrianov, taip pat SSRS gimnastas su 15 medalių, na, o trečiąją vietą dalinasi netgi trys sportininkai: Boris Shakhlin (SSRS gimnastas), Takashi Ono (Japonijos gimnastas) ir Edoardo Mangiarotti (Italijos fechtuotojas).

Taip pat buvo tirtas atletų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse pagal lytį. Pastebima įdomi tendencija, jog moterų dalyvavimo kreivė visados turėjo augimo tendenciją, na, o vyrų tuo tarpu buvo kiek nepastovi.

Toliau seka XXI a. vasaros bei žiemos olimpiadų analizė. Buvo analizuojami duomenys nuo 2000 iki 2020 metų. Pradžioje apžvelgėme interaktyvų žemėlapį, kuriame buvo pavaizduotas bendras pasaulio šalių iškovotų medalių kiekis. Pirmoje vietoje turėjome JAV, antroje - Rusiją, na ir trečioji vieta atiteko Australijai. Kalbant apie Baltijos šalis, Lietuva puikuojasi su 37 medaliais, Latvija - 13 ir Estija - 15 medalių.

Kas be ko, nagrinėjome šalis pagal atletų skaičių. Įdomu tai, jog kaip ir prieš tai, išliko tos pačios trys šalys, tačiau dvi iš jų apsikeitė vietomis. Pirmoje vietoje liko JAV, antrąją perėmė Australija, na, o trečioje, savaime aišku, liko Rusija. Baltijos šalių atveju, Lietuva vis dar pirmaujanti su 377 atletais prieš Latvijos 241 ir Estijos 224.

Taip sekė vyrų ir moterų laimėtų medalių kiekis. Pastebėta įdomi tendencija: vyrų kreivė nuo 2000-ųjų metų yra linkusi mažėti, kai tuo tarpu moterį kreivė rodo augimo tendenciją. Taip pat verta paminėti, jog vyrų iškovotų medalių kiekis visados viršijo moterų. Apžvelgę šią statistiką, priėjome prie išvados, jog moterys yra kiek atkaklesnės sportininkės, kurios bendroje įskaitoje vis gerina savo rezultatus.

2000 - 2016 m. tarp vasaros olimpiados žaidynių populiariausios sporto šakos buvo šios: lengvoji atletika, plaukimas bei gimnastika. Kodėl pirmoji vieta atiteko lengvajai atletikai? Greičiausiai taip yra todėl, nes ši sporto šaka yra labai plati, ją sudaro daug skirtingų rungčių. Pvz. šuolis į aukšti, įvairios distancijos maratonai, rutulio stūmimas, disko, ieties ar kūjo metimas ir t.t. Įdomu tai, jog XX a. daugiausiai medalių pelne sportininkai buvo būtent gimnastai.

Tuo tarpu tarp žiemos olimpinių žaidynių populiariausios buvo šios sporto šakos: lygumų slidinėjimas, biatlonas bei kalnų slidinėjimas. Nagrinėjant šiuos duomenis, pastebima, jog visos trys sporto šakos priklauso slidžių sportui. Lyginant vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių populiariausias sporto šakas, pastebime, kad vasaros metu sporto šakos yra įvairesnės bei jose dalyvauja daugiau sportininkų. Žiemos olimpinės žaidynės labiau yra orientuotos į čiuožimo bei slidžių sportą.

Buvo nagrinėta ir atletų amžiaus sklaida 2000 - 2016 m. olimpinėse žaidynėse. Pastebime, kad kiekvienų metų sklaida yra panaši ir amžiaus mediana yra maždaug 25-eri metai. Panašu, kad kiekvienų vasaros olimpinių žaidynių amžiaus pasiskirstymas yra kiek didesnis nei žiemos, pagrinde dėl to, kad matome pavienes didesnes reikšmes, taigi vasaros žaidynėse dalyvauja ir vyresni sportininkai.

Toliau nusprendėme panagrinėti, kiek apskirtai kainuoja surengti olimpines žaidynes. Lyginant sezonus panašu, kad vasaros žaidynės kainavo daugiau nei žiemos, tiesa labai ryškiai išsiskiria 2014-ųjų metų olimpinės, vykusios Sočyje, kurios ir buvo pačios brangiausios. Tiesa, antroje vietoje pagal išleistas sumas yra jau vasaros 2008-ųjų metų žaidynės Kinijoje. Įdomus faktas tai, jog pigiausios žaidynės kainavo maždaug 20 kartų pigiau nei prieš tai minėtos dvi brangiausios, t.y. tik 2.9 milijardus dolerių.

Priėjome prie 2021 m. vykusiose olimpinėse žaidynėse Tokijuje. Įdomus aspektas yra atletų ir sporto šakų skaičiaus pasiskirstymas šalyse, kuriam buvo pasirinkta padaryti interaktyvią sklaidos diagramą. Kas be ko, matome, kad yra teigiamas ryšys, nes kuo daugiau šalis turi atletų, tuo daugiau turi galimybių dalyvauti skirtingose sporto šakose. Aptiktos dvi didžiausios reikšmės t.y. Japonija ir JAV. Kiekviena turi apie 600-us atletų ir dalyvauja maždaug 45-iose sporto šakose. Toks Japonijos aktyvumas galėtų stebinti, tačiau tai dalinai galėtų būti dėl to, kad šios olimpinės žaidynės vyksta būtent Tokijuje

Tęsiant kalbą apie 2021 m. olimpines žaidynes Tokijuje, taip pat nagrinėjome kurios šalys tapo lyderėmis ir pelnė didžiausią medalių skaičių. Įdomus pastebėjimas, kad, nors Japonijos sportininkai pagal bendrą medalių skaičių yra penkti, matome, kad šios šalies atstovai iškovojo net 27 auksinius medalius, o ketvirtoje ir trečioje vietoje esanti Jungtinė Karalystė ir Rusija iškovojo 22 ir 20 auksinių medalių. Absoliučiais lyderiais Tokijuje tapo JAV, kuri bendroje įskaitoje turėjo net 113 medalių.

Šaltiniai